atoilsis

atóilsis sm. (1) Dsn, Šč, Švnč atilsis: Kap ateina rugiapjūtė, tai dirbi be jokio atóilsio Rdm. Man tai nėr jokio atoilsio – eik ir eik per visą dieną Žž. Kas ten tiek smarkiai beldžiasi, jog man net atoilsį sutrukdė? V.Krėv. ^ Be atoilsio tik upės teka KrvP(Smn).